Hipertenzija trumpa, Hipertenzija – liga, kurios norisi išvengti

hipertenzija trumpa

hipertenzija trumpa

Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Nepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas hipertenzija trumpa išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.

Aukštas kraujo spaudimas

Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga — arterinė hipertenzija AH. Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi. Apie 50 proc. Kokius tyrimus būtina atlikti siekiant patvirtinti AH diagnozę?

Šeimos gydytojas diagnozuoja ir gydo arterinę hipertenziją, siunčia pacientą pas kardiologą dėl organų taikinių pažeidimo. Diagnozuodamas AH, šeimos gydytojas privalo matuoti arterinį kraujospūdį, įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pacientui paskirti tyrimus: elektrokardiogramą, lipidogramą, gliukozės koncentraciją kraujyje, hipertenzija trumpa ir kalio koncentraciją. Šie tyrimai yra gyvybiškai būtini teisingai AH diagnostikai.

Arterinis kraujo spaudimas AKS turėtų būti matuojamas kiekvienam apsilankiusiam pas šeimos gydytoją pacientui, tačiau taip nėra. Bent kartą per metus visiems apsilankiusiems pacientams svarbu pamatuoti arterinį kraujospūdį. Pacientams, kurie jau serga arterine hipertenzija, kraujospūdį būtina matuoti kiekvieno apsilankymo metu.

Titulinis Hipertenzijos priežastys Manoma, kad tik apie 5 proc. Iš tiesų šis procentas labai skiriasi, nes priklauso nuo diagnostinių technologijų ir, žinoma, kasdieninėje praktikoje įdiegtos ak tyvios galimų hipertenzijos priežasčių paieškos sistemos. Taigi didžiajai daliai, t. Šis terminas gal ir nėra labai tikslus, nes visos ligos turi bent jau vieną ar kelias priežastis.

Šeimos gydytojus tai daryti geriausiai gali paskatinti jų pacientų dalyvavimas kardiologinės prevencijos programoje, kurioje aiškiai apibrėžta, kad kraujospūdžio matavimas — svarbiausia sėkmingos prevencijos sudedamoji dalis.

Kokių pasekmių galime sulaukti po kelerių metų prasto gydymo, savirūpos ir kontrolės stokos?

Lietuvoje tokiu sveikatos sutrikimu skundžiasi apie 33 procentai moterų ir 24 procentai vyrų. Matuojami du arteriniai kraujospūdžiai - sistolinis "viršutinis" ir diastolinis "apatinis".

Kaip atitolinti sunkias yra metodas hipertenzijai išgydyti ligos komplikacijas? AH mūsų šalyje blogai kontroliuojama. Dėl to Lietuvoje daugėja piktybinės hipertenzijos. Tuomet dažnai per gana trumpą laiką maždaug per 2 metus, o kartais ir greičiau nebepataisomai sutrinka inkstų veikla, reikia nuolatinių dializių, ištinka insultas ar miokardo infarktas.

Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertenzija, reikia laikytis sveikos gyvensenos. Apie AH aktualumą kalbama seniai. Taip pat daug kalbama ir apie nepakankamą jos kontrolę.

Saugok širdį - galvok, ką valgai!

Kokie pokyčiai šioje srityje? Manau, kad kai kurie rezultatai jau akivaizdūs. Visu pirma, įgyvendinus ES remtą Rytų ir pietryčių Lietuvos kardiologijos projektą, skirtą kardiovaskulinių paslaugų infrastruktūrai gerinti, Rytų Lietuvoje smarkiai pagerėjo hospitalinis išgyvenamumas, susirgus miokardo infarktu.

Taip pat smarkiai padidėjo naujai išaiškintų ir reikalaujančių specialistų gydymo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičius.

Jau matomi ir pirmieji rezultatai, įgyvendinant Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos asmenų išaiškinimo programą, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo — keliskart pagerėjo AH kontrolė, nors ji dar ir išlieka toli gražu nepakankama.

Tačiau tokios tendencijos vyrauja ir kai kuriose Vakarų šalyse. Esmė, kad sėkminga AH kontrolė neįmanoma, nekoreguojant ir kitų rizikos veiksnių, ypač dislipidemijos didelė cholesterolio koncentracija kraujyjeskiriant statinų, ir metabolinio sindromo, diegiant sveikos gyvensenos principus.

Džiugina tai, kad susirūpinimas dislipidemija visuomenėje sparčiai auga. Turimais duomenimis, lipidų tyrimų skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo, padvigubėjo ir susirūpinimas gliukozės kraujyje padidėjimu — galima diabeto pradžia.

Arterinė hipertenzija

Tai geros tendencijos. Pastarųjų metų mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų kreivė galų gale pradėjo slinkti žemyn. Vėlgi tendencija aiškėja.

hipertenzija trumpa

Nors kitų šalių patyrimas rodo, kad tokios profilaktinės programos rezultatų galima pradėti tikėtis tik po 5—10 metų jos aktyvaus taikymo. Kokias dar problemas matote? Išliekanti didžiulė problema — vis dar netobula statinų kompensavimo sistema. Statinų vartojimas ir kraujo riebalų dydžiai dislipidemijos laipsnis aiškiai koreliuoja su mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi.

Nuo spalio 1 dienos turėtų įsigalioti nauja pacientų, sergančių padidėjusiu kraujospūdžiu, tvarka. Tiesa, kokia ji bus — nei gydytojai, nei tuo labiau pacientai neįsivaizduoja. Tvarką turinti patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija SAM tyli.

Apie tai liudija gerai žinoma Europos programa — EUROSPIRE, kuri hipertenzija trumpa, kad Suomijoje, kur žemiausi lipidų lygiai ir didžiausias statinų suvartojimas, mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiai yra mažiausi. Iš kitos pusės, Lietuvos rezultatas — didžiausias mirtingumas, aukščiausi kraujo riebalų skaičiai ir mažiausias statinų vartojimas.

hipertenzija trumpa

Kai kurie poslinkiai po šių žiaurių Lietuvai rezultatų paskelbimo įvyko — pagerėjo statinų kompensavimas antrinei prevencijai, o pirminei prevencijai statinai pradėti kompensuoti siauroms indikacijoms.

Kaip jį tinkamai matuoti? Ar padidėjęs ŠSD laikomas rizikos veiksniu? Širdies susitraukimų dažnį gali paveikti daugybė veiksnių: fiziniai stimulai, kūno padėtis, aplinkos veiksniai, matavimo metodas ir kt. Kraujo spaudimas paprastai matuojamas pacientui sėdint.

Tuo tarpu dėl ŠSD bendro susitarimo nėra, pusės iki šiol atliktų tyrimų metu ŠSD vertintas atsigulus, pusės — atsisėdus. Sėdint ŠSD yra 1—2 k. Manoma, kad hipertenzija trumpa sekundžių pakanka patikimai nustatyti ŠSD. Normalus ramybės širdies susitraukimų dažnis yra 50—90 k. Šis ryšys yra stipresnis tiems pacientams, kurių simpatinės nervų sistemos aktyvumas yra padidėjęs. Taip pat padidėjęs ŠSD kaip nepriklausomas rizikos veiksnys gali būti įtraukiamas į įvairius prognostinius modelius pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizikai vertinti.

Taigi, ŠSD kontrolė — hipertenzija trumpa klinikinis tikslas gydant pacientus, sergančius hipertenzija, koronarine širdies liga ir širdies nepakankamumu.

Klinikinė nauda hipertenzija trumpa, kai gydant hipertenziją ŠSD pradedamas mažinti, jeigu jis yra didesnis negu 80 k. Kokie bendrieji AH gydymo principai? Pirmiausia reikia įvertinti, kiek yra padidėjęs kraujo spaudimas, koks yra organų taikinių pažeidimų išplitimas, nustatyti kitus rizikos veiksnius lipidus, rūkymą ir, aišku, nustatyti paciento kardiovaskulinę riziką.

Jei nustatoma maža ir vidutinė AH rizika, galbūt pirmiausia 3 ar 6 mėnesius reikėtų pacientui rekomenduoti nemedikamentines priemones. Žmogus turėtų didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, atsikratyti žalingų įpročių, mažinti druskos kiekį maiste ir t.

Arterinė hipertenzija: svarbu koreguoti visus rizikos veiksnius

Jeigu, praėjus minėtam laikotarpiui, jokių pagerėjimo rezultatų pasiekti nepavyksta, reikalingas medikamentinis gydymas. Tačiau jei pacientui nustatoma didelė arba labai didelė AH rizika, privalu iškart skirti vaistų.

Labai daug žadantys žingsniai — įvairių vaistų derinių atsiradimas, kai vienos tabletės sudėtyje yra kelių modernių antihipertenzinių vaistų ar antihipertenzinių ir antilipidinių vaistų. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Visi rizikos veiksniai skiriami į koreguojamus ir nekoreguojamus.

Hipertenzija – liga, kurios norisi išvengti

Koreguojamiems priskiriami tie veiksniai, kurie priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir gali būti keičiami. Tai didelis druskos vartojimas, antsvoris, nejudra, alkoholio vartojimas, stresas. Nekoreguojamiems priklauso: paveldimumas, rasė juodaodžiai serga dažniau nei baltaodžiailytis iki 55 metų amžiaus didesnė tikimybė sirgti yra vyrams, nuo 55 iki 75 metų amžiaus rizika vienoda, o nuo 75 metų — dažniau serga moterysamžius ir vyrams, ir moterims rizika didėja senstant.

Siųsti draugui:.

Taip pat perskaitykite