Hipertenzijos laipsniai ir rizika, Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija 2 laipsniai: ligos eigos ir rizikos veiksnių požymiai

Vaistai Ligos aprašymas Arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas. Skiriama pirminė arterinė hipertenzija, kuriai būdingas ilgalaikis nežinomos kilmės kraujospūdžio padidėjimas.

Laipsniai, laipsniai, hipertenzijos rizika ir klasifikacijų ypatumai

Taip pat yra antrinė arterinė hipertenzija, kuomet pacientas serga kokia nors liga pvz. Arterinis kraujo spaudimas — tai kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Kai širdis susitraukdama išstumia kraują slėgis būna didžiausias ir yra vadinamas sistoliniu. Širdies atsipalaidavimo metu slėgis sumažėja ir vadinamas diastoliniu.

visų kultūristų serga hipertenzija

Jis kinta priklausomai nuo žmogaus veiklos didėja fizinio krūvio metu, sumažėja ramybėje. Pirmine arterine hipertenzija Lietuvoje serga maždaug trečdalis suaugusiųjų.

Hipertenzija

Sergamumas didėja priklausomai nuo amžiaus. Rizikos faktoriai Skiriami nemodifikuojami nekeičiami arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: tai genetinės priežastys, amžius ir modifikuojami keičiami rizikos veiksniai: rūkymas, nutukimas, fizinis nejudrumas, alkoholio, riebaus ar sūraus maisto vartojimas.

Siekiant užkirsti kelią hipertenzijai ar kontroliuoti jos dinamiką, visų amžiaus grupių atstovai turi skirti daugiau dėmesio savo sveikatai, neignoruoti sporto, atsisakyti ar gerokai apriboti blogus įpročius.

Simptomai Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kadangi ilgą laiką nepasireiškia jokiais simptomais. Gali pasireikšti nespecifine klinika — anksti ryte atsirandantis galvos skausmas, sumažėjasntis aukščiau pakėlus galvūgalį, taip pat žmogus gali jausti galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmą širdies plote, kartais būti nervingas.

Anksti nediagnozavus ir nepaskyrus tinkamo gydymo, po m.

Būtina suprasti, kad daugelis šių simptomų yra būdingi ir kitoms patologijoms, todėl nebūtina savęs diagnozuoti. Kaip diagnozuojama 2-ojo etapo hipertenzija Visi diagnostikos metodai yra suskirstyti į fizinius ir instrumentinius.

Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai tenka stipriau dirbti, todėl laikui bėgant padidėja kairysis skilvelis. Vystosi kraujagyslių pažeidimas aterosklerozėatsiranda hipertenzinis inkstų ir akių pažeidimas.

Gali atsirasti krūtinės angina ar ištikti miokardo infarktas. Klasifikacija Arterinė hipertenzija suskirstyta į atitinkamus sunkumo laipsnius.

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.

Laipsnio nustatymas yra vienas iš kriterijų pasirenkant gydymo taktiką. Papildomos informacijos suteikia paties žmogaus arterinio kraujospūdžio matavimas namuose ryte, dieną ir vakare.

psichologinės ligų priežastys hipertenzija diabetas

Pacientas žymi kraujo spaudimo rodmenis kelias savaites, paskui hipertenzijos laipsniai ir rizika pateikia gydytojui. Nustačius arterinę hipertenziją tikslinga ištirti galimai šios ligos pažeistas organų sistemas. Gydymas Diagnozavus arterinę hipertenziją gydytojas įvertina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tuomet paskiria atitinkamą gydymą.

Paskaita: tuberkuliozė

Svarbus nemedikamentinis gydymas — rizikos veiksnių modifikavimas. Įrodyta, kad vien pakeitus gyvenseną, sistolinį kraujo spaudimą galima sumažinti net 5 mmHg, o diastolinį mmHg. Kitas gydymo etapas — tinkamas medikamentų nuo arterinės hipertenzijos paskyrimas.

Pirminė arterinė hipertenzija

Ligai gydyti vartojamos šios antihipertenzinių vaistų grupės: tiazidiniai diuretikai, AKF inhibitoriai, β-blokatoriai, Ca kanalų antagonistai, angiotenzino receptorių blokatoriai.

Galimas gydymas vienu ar keliais preaparatais iš skirtingų vaistų grupių. Tinkamą gydymą gali paskirti tik gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą. Virginijus Šapoka Vilniaus Universitetas Medicinos fakultetas Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas.

kada gerti vaistus nuo hipertenzijos

Taip pat perskaitykite