Metabolinio sindromo hipertenzija

Šių laikų žmonių rykštė – metabolinis sindromas: kaip padėti sau

Metabolinis sindromas ir arterinė hipertenzija: koks gydymas tinkamiausias? Nesiimdami jokių veiksmų ir nekeisdami gyvenimo būdo, jie smarkiai didina širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinio diabeto ir kitų ligų iš­sivystymo riziką.

Kada ir kaip reikėtų gydyti arterinę hiper­tenziją pacientams, kuriems diagnozuotas metabolinis sindro­mas, norint išvengti žalingų sveikatai padarinių? Kokių pro­blemų iškyla šioje srityje?

Kalbamės su gydytoja kardiologe doc.

Dar metais G. Lang atkreipė dėmesį į dažnai pasitaikančių problemų ryšį, dažnai ligoniai tuo pačių metu sirgo hipertotine liga, cukriniu diabetu, širdies išemija, nutukimu, lipidų ir purinų svarbiausios purino bazės, įeinančios į nukleorūgštis yra adeninas ir guaninas apykaitos sutrikimais.

Audrone Statkevičiene. Statkevičienė: Kokios medikų prognozės kalbant apie me­tabolinį sindromą? Ar jis Lietuvoje sparčiai plinta?

Kuo jis pavojingas ir kaip didina kitų ligų riziką? Tik atkreipus dėmesį į sveikatą, genetinius gi­minės ypatumus, atlikus tikslingus sveikatos pati­krinimus, galima nustatyti vieną žmogaus sveika­tos problemų — metabolinį sindromą.

Pagrindiniai metabolinio sindromo požymiai yra nutukimasaterogeninė dislipidemija, hipertenzijarezisten­tiškumas insulinui, protrombozinė būklė. Pasireiš­kus bent vienam minėtų simptomų, vertėtų pasi­tikrinti dėl kitų metabolinio sindromo elementų. Metabolinio sindromo rizika didėja bėgant metams, tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas vis dažniau stebimas ir jauniems žmonėms, nes ne­mažai įtakos jam išsivystyti turi aplinkos veiks­niai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas. Ma­žai juda net vaikai — buvimą lauke, sportinius žaidimus jiems atstoja televizorius, kompiute­riniai žaidimai.

Suaugę žmonės taip pat mažai juda. Dauguma profesijų susijusios su sėdimuo­ju darbu, į kurį taip pat atvykstama automobiliu. Kiti neigiami veiksniai yra netinkama mitybarūkymas, nutukimas arba svorio didėjimas, ku­ris, sulaukus 40—49 metų, nustatomas apie 20— 28 proc.

metabolinio sindromo hipertenzija

Metaboliniam sindromui tipi­nis yra pilvinis nutukimas. Plačiai kalbama apie tai, kad daugėja ne tik nutukusių suaugusiųjų, bet ir vaikų, paauglių, taip pat daugėja su nutu ­kimu susijusių ligų. Tarp vyresnių nei 50 metų žmonių metabolinio sindromo paplitimas sudaro 30 proc.

Naujienos Šių laikų žmonių rykštė — metabolinis sindromas: kaip padėti sau Šių laikų žmonių rykštė — metabolinis sindromas: kaip padėti sau Pasaulinės sveikatos organizacijos PSO duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi ir ekonomiškai stipriose, ir atsiliekančiose šalyse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos mirties priežasčių struktūroje mirtingumas nuo ŠKL daugelį metų užima pirmą vietą. Arterinė hipertenzija, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjusi trigliceridų koncentracija, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų DTL cholesterolio koncentracija, nutukimas ir cukrinis diabetas yra pagrindiniai savarankiški ŠKL ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų LNL rizikos veiksniai. Vienas asmuo tuo pačiu metu gali turėti visą grupę rizikos veiksnių.

Ypač daug nutukusių suaugusių žmonių gy­vena JAV — 78 mln. Kinijoje nutu­kusių žmonių yra 46 mln. Seniai metabolinio sindromo hipertenzija, kad tokie rizikos veiksniai, kaip metabolinis sindromasnutukimascukrinis diabetas, didina širdies ir kraujagyslių ligų išsi­vystymo riziką. Stebimas akivaizdus ryšys tarp metabolinio sindromo ir aterosklerozės.

Šių laikų žmonių rykštė – metabolinis sindromas: kaip padėti sau

Esant metaboliniam sindromui, koronarinės mirties daž­nis padidėja iki 30 proc. Taigi metabolinis sindromas apima rizikos veiks­nius, kurie didina tikimybę susirgti širdies ir krau­jagyslių ligomis, cukriniu diabetu, insultu.

metabolinio sindromo hipertenzija

Kada nustatomas metabolinis sindromas? Kas naujo žinoma apie jį? Metabolinio sindromo išsivystymą lemia 2 veiksnių grupės: genetiniai ir gyvensenos.

Metabolinis sindromas ir arterinė hipertenzija: koks gydymas tinkamiausias?

Gene­tiniai veiksniai turi įtakos visiems metabolinio sin­dromo komponentams, o 2 tipo cukrinis metabolinio sindromo hipertenzija, arterinė hipertenzijaankstyva išeminės širdies ligos anamnezė didina metabolinio sindromo iš­sivystymo riziką. ApoB pa­didėjimas ir apoA-I kiekio sumažėjimas siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kaip įtarti metabolinį sindromą? Reikia įver­tinti lipidų, glikemijos nevalgius tyrimą, pama­tuoti juosmens apimtį, apskaičiuoti kūno masės indeksą.

Metabolinis sindromas patvirtinamas, kai yra 3 ar daugiau minėtų požymių. Ar metabolinis sindromas gali būti diagno­zuotas nenutukusiam žmogui? Ar kovoti su me­taboliniu sindromu padės naujai įteisintos ap­mokamos ambulatorinės dietologo paslaugos? Metabolinis sindromas nustatomas ir normalų kūno svorį turinčiam žmogui.

Metabolinis sindromas

Diagnozavus me­tabolinį sindromą, parenkamas gydymas, kuris reikalauja ir paties paciento pastangų. Pirmiau­sia žmogus turi sureguliuoti mitybą, skirti dėme­sio dietai. Čia galėtų pasitarnauti naujai įteisintos apmokamos ambulatorinės dietologo paslaugos.

Dietologai galėtų daugiau skirti laiko pacientui, paaiškinti tinkamos mitybos svarbą, nes šeimos gydytojai, kaip žinome, yra labai užimti, todėl į visus paciento metabolinio sindromo hipertenzija atsakyti nespėja. Taigi nustačius metabolinį sindromą, žmogaus dieta turėtų būti tokia: bendras riebalų kiekis paros racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc.

Kar­tu su subalansuota dieta žmogus turėtų imtis fizinės veiklos. Fizinius pratimus reikėtų atlikti 30 min.

Kas sudaro paslaugos kainą? Instrumentinio tyrimo kainą sudaro tyrimo ir jam reikalingų priemonių kontrasto, kontrastinės medžiagos suleidimo, anesteziologinės pagalbos, nuotraukos ir kt. Konkrečios paslaugos kainos teiraukitės registratūroje.

Mažinant svorį, mažėja visi metabolinio sin­dromo komponentai. Vienas metabolinio sindromo simptomų yra arterinė hipertenzija. Kokia padėtis mūsų šaly­je kalbant apie arterinę hipertenziją? Ar ji lai­ku nustatoma? Ką reikėtų gerinti šioje srityje?

Lietuvoje sergamumas hipertenzija buvo ir iš­lieka didelis. Liga dažnesnė tarp žmonių, sulau­kusių 60 metų ir vyresnių. Arterinė hipertenzija pasireiškia ne tik padidėjusiu arteriniu spaudimu.

Ligai būdingas ir sumažėjęs aortos elastingumas, endotelio disfunkcija, nenormalus gliukozės me­tabolizmas, nutukimasdislipidemija, diastolinė disfunkcija, nenormalus insulino metabolizmas metabolinio sindromo hipertenzija, pakitusi krešėjimo sistema ir inkstų funkcija, kt. Šeimos gydytojai pirmieji pasitinka pacientą ir gali daug padėti siekdami anksti nustatyti me­tabolinį sindromą, arterinę hipertenziją.

Šeimos gydytojas, atlikęs profilaktinius tyrimus, reikalui esant, gali pacientą siųsti detalesniam ištyrimui.

Hipertenzija ir metabolinis sindromas: gydymas dviem kryptimis

Tai glikemija pageidautina nevalgiuspilna lipidograma B-ch, DTL-ch, TGšlapimo rūgšties, kreatinino, kalio, hemoglobino, hema­tokrito, šlapimo tyrimai ir elektrokardiograma. Tai echokar­dioskopija, ultragarsinis tyrimas a.

Arterinės hipertenzijos gydymo nauda didžiulė. Tiesa, praktikoje ligą kontroliuoti sekasi sunkiai. Net ir turint normalų arterinį krau­jospūdį, sulaukus 55 ar 65 metų, 90 proc. Taigi hipertenzija sergančiųjų yra ir bus nemažai.

Metabolinio sindromo požymiai – dar vaikystėje

Šeimos gydytojų vaidmuo anksti nustatant, gydant ir kontroliuojant hipertenziją labai didelis. Gydy­tojai turėtų paraginti žmones dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Ligos lengviau išvengti, negu ją gydyti, todėl reikėtų, kad AKS būtų matuojamas kiekvienam pacientui, apsilankančiam šeimos gydytojo kabinete.

Su kokiomis problemomis susiduriama gy­dant arterinę hipertenziją?

Metabolinio sindromo požymiai

Visi žinome, kaip sunku pasiekti norimą krau­jospūdį ir kad kontroliuoti hipertenziją yra ne­lengva. Eksperimentinių epidemiologinių tyrimų rezultatai įrodė, kad efektyviai gydant hipertenzi­ją, sumažėja sergamumas ir mirštamumas nuo gal­vos smegenų insulto, išeminės širdies ligos, šir­dies nepakankamumo.

Daugelis šalių siekia įgy­vendinti tokią sveikatos politiką, kad AKS būtų kiek galima geriau kontroliuojamas. Laikoma, kad viena svarbiausių netinkamo ir ne­pakankamo paskirtų vaistų vartojimo priežasčių yra nepageidaujamas jų poveikis, todėl kiekvienam ligo­niui turėtų būti parenkamas vaistas, kuris jam nesu­kelia nepageidaujamo poveikio reiškinių. Maža to, vaisto antihipertenzinis poveikis turi trukti 24 val.

Tai galima patikrinti matuojant AKS namuose ar pa­skyrus ambulatorinį 24 val. AKS stebėjimą. Svarbu nepamiršti, kad hipertenzija turi būti gydoma visą gyvenimą. Gydant ligą, turi būti ste­bimas ne tik ligonio AKS ir kontroliuojamieji ri­zikos veiksniai, bet ir stebima organų taikinių bū­klė.

metabolinio sindromo hipertenzija

Esant padidėjusiam AKS, apie 10 metų pa­cientas gali to nejausti ir kreiptis į gydytoją kaip tik dėl organų taikinių pažeidimo. Vadinasi, nu­stačius padidėjusį AKS, šeimos gydytojas ir turi pabrėžti nuolatinę antihipertenzinių vaistų varto­jimo reikšmę ateities sveikatos gerovei. Papasakokite plačiau apie hipertenzijai gy­dyti skirtas vaistų grupes.

Kokia vieta tenka angiotenziną konvertuojančio fermento inhi­bitoriams AKFI? Hipertenzijai gydyti galima skirti šių 5 grupių vaistų: AKFI, diuretikų, kalcio kanalų blokatorių, beta adrenoreceptorių blokatorių ir angiotenzino receptorių blokatorių.

Taip pat perskaitykite